logo
AUDENTES DEUS IPSE JUVAT

Audringa sezono pabaiga Alpe Adria etape Slovakijoje

2014-09-19


Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 12-14 d. Slovakiaring trasoje baigėsi Alpe Adria čempionatas, tuo pačiu ir 2014 m. Lietuvos atvirasis superbike čempionatas. Šiose varžybose dalyvavo ir "Adrenalino centro" atstovas - Vitas Lopinys Nr. 72, kuris startavo Superbike klasėje.

Kokie įspūdžiai ?

Šlapia.... labai šlapia.... lietuviui netgi Pabaltijos mąstu neįprasta dalyvių gausa Superbike klasėje (susirinko 36 "velniai" iš dešimties valstybių, o jau Panonniaring su 34 dalyviais gausiai atrodė...)...vėl technikos gedimai... daug įdomios kovos, klaidų bei pamokų...

Bet apie viską iš eilės.

Slovakijos motociklizmo epopėja prasidėjo kiek anksčiau nei oficialus varžybinis savaitgalis - išvažiuota antradienį, planuojant trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvauti lenkų komandos Suzuki Grandysduo organizuojame trackdėjuje. Kadangi kelionė tolima, motovalandų trasoje bus praleista daug, o, vadinasi, ir tikimybė sudužti, kaip rodo sezono praktika, yra itin didelė, be pagrindinio BMW "senuko", buvo nuspręsta pasiimti atsarginį, tiksliau po paskutinio skaudaus kritimo gimtojoje Kačiargoje, iš jo likusį graužtuką.

Pirma treniruočių diena (trečiadienis) praėjo sausoje trasoje be ypatingų nuotykių. Senasis pagrindinis BMW S1000 su atnaujinta stabdžių sistema veikė be priekaištų, o Kačiargos važiuoklės nustatymai idealiai tiko Slovakiaringui. Tiesa, teko keisti perdavimą, kadangi dvejose tiesiosiose tekdavo ilgokai šeštu bėgiu važiuoti veikiant variklio ribotuvui - jausmas smagus, bet neefektyvu. Pirmą dieną užfiksuotas laikas (2 min.13.2 s) teikė nemažai vilčių, kad pavyks sparčiai tobulėti toliau, juolab, kad tai buvo tik ilgojo savaitgalio pradžia ir dar atrodė toli gražu iki pajaustos BMW "senuko" galimybių ribos.

Antra treniruočių diena (ketvirtadienis) pasitiko nuolatiniu, gausiu lietumi, tad teko autis iš kažkur ištrauktas senas lietaus šliures ir bandyti dar nežinomą trasos sukibimą. Sausos vietos nei palapinėje nei aprangoje nerasta, o iš batų vanduo išpilamas po treniruotės tiesiogine to žodžio prasme. Gerai, kad oras ganėtinai nešaltas bei yra didelės arbatos atsargos...Diena baigėsi "trackdėjinėmis" varžybomis. Startas "pavyko kaip visada" - užstrigus greičių dėzei, teko važiuoti iš galo ir mėgautis visų dalyvių keliamu vandens dušu bei nuliniu matomumu. Tačiau viskas baigėsi be nuosotolių, dar ir vazonas su šampano buteliu atkeliavo į klubo palapinę.

Trečią dieną (penktadienį) jau prasidėjo oficialios Alpe Adria etapo treniruotes. Rytas buvo lietingas, bet iki pietų lietus nustojo lyti ir trasa po truputi darėsi kibesnė. Nepaisant to pirmosiose trijose treniruotėse reikėjo naudoti lietaus padangas. Kadangi su nudevėtomis ir "caro ruriko laikų" gamybos padangomis nelabai buvo įmanoma važiuoti su užsienio Superbike liūtais, buvo pasinaudota reta prabanga ir užsidėtos naujos Dunlop lietaus gumos. Atitinkamai ir rezultatas - parodomos laikas variavo nuo 6 iki 17 pozicijos. Kaip ir viskas pagal planą. Paskutinės treniruotės laikui trasa tapo visiškai sausa, išskyrus kelis kolidorius, visi užsidėjo slikus. Ši treniruotė jau turėjo apibrėžti dalyvių tarpusavio preliminarų reitingą. Nuotaika puiki, apšilimo ratas ant sauso po slidinėjimo lietuje be jokių sistemų pagalbos, atrodė dieviškai smagus... kol išėjus iš vieno greičiausio trasos posūkio (5 bėgiu "praeinamas") prieš pat "jump" kalniuką (kas buvo trasoje, tas puikiai žino, kuri tai vieta) pirmame greitame treniruotės rate BMW "senuko" variklis užgęsta bei užblokuoja galinį ratą.... Ačiū trasos autoriams už ilgą, plačią ir asfaltuotą saugos zoną toje vietoje bei Tadui Garšvai iš TGM, kuris privertė žiemą treniruotis su krosialka - pabaiga be per asfaltą čiuožiančių plastikų garso, skraidančių detalių bei epitetų, dažniausiai žymimų žvaigždutėmis, šalme. Techniniam personalui atboginus "bemsą" į palapinę, euforiją po laimingos nuotykio pabaigos greitai praeina - pagrindinio BMW S1000-ojo variklis "užsilenkė"... Pirma mintis iš nevilties - krautis daiktus ir pasukti Lietuvos link, nes varžybos su atsarginiu jau yra nurašytos, kaip tai buvo Poznanės etape nukritus su pagrindiniu ir visa varžybinį savaitgalį kankinantis su atsarginio moto gumine važiuokle. Tačiau nugali olimpinis principas - geras pavakarojimas ir visos reikiamos detales atsiduria ant atsarginio motociklo... O toliau belieka tikėtis lietaus ir, kad guminę važiuoklę kompensuos lietaus padangos bei ne toks agresyvus važiavimas kaip su slikais...

Ketvirta diena (šeštadienis) prasidėjo drėgna rytine kvalfikacija, kurioje visi naudojo lietaus gumas. Valio !!! Ne visai... Kvaila pradinukui būdinga klaida - po padangos sumontavimo pamirštas patikrinti padangų spaudimas, kaip vėliau paaiškėjo 4.3 atmosferų priekyje ir 4.1 gale. Bet to nežinant, su naujom lietaus gumom smarkiai slystantis prieš posūkį, posūkyje ir išeinant iš posūkio motocikas ir dar kelių sportininkų greitas lenkimas pakeliui nuotaiką užtikrina puikią, bet ne rezultatą - didelei nuostabai tik dvidešimt kelintas... Kita kvalifikacija sausa - guminė moto važiuoklė čia jau aiškiai juntama ir padaro savo juodą darbą - laikas prastesnis net, nei pirmą treniruočių dieną, startinė pozicija nuotaikos irgi nepagerina (30 vieta iš 36). Belieka tikėtis, kad saugiai pavyks adaptuotis prie visai kitokio motociklo elgsenos stiliaus ir pagreitėti... Varžybos vyksta vakare, kai jau nėra jokios drėgmės. Jaudulio jokio, nes nėra, ką prarasti ir nėra dėl ko kovoti... Startas nepramiegamas, sankaba ir greičių dėžė suveikia be trikdžių, tad nė vienas iš galo "nepralenda", o dar keli aplenkiami pirmame posūkyje. Labai greitai sportininkų karavanas išsidėsto savo pozicijose po chaoso pirmame rate, kai dar nėra pasiektas kreiserinis lenktynių režimas ir visi važiuoja bele kokiomis trajektorijomis, tik kad "užkišti". Prasideda tarpusavio dvikovos, jau ne grupinės, kaip pirmame rate. Dar su dviem bemsais, lenkiškos kilmės po kelių ratų nutolstama nuo už nugaros startavusių sportininkų ir prasideda "tarpusavio santykių aiškinimasis".  Stumdymasis pakankamai kietas - vienas aplenkiamas be didesnių problemų vėlyvesnio stabdymo dėka, tačiau kitas renkasi vien tik gynybines trajektorijas, ginasi agresyviai. Taip gadina savo rato įveikimo laiką ir stabdo gale važiuojančius. Vieno bandymo metu "įkišti" stabdant už "jump" kalniuko, įvyksta kontaktas, išskrendama iš trasos, konkurentai nuvažiuoja... Pasivejama, vėl vienas aplenkiamas, išlaukiamas ratas ruošiant lenkimą vėl toje pačioje vietoje, tik užsitikrinant greitesnį ir laisvesnį išėjimą iš užtęsto dešinio posūkio - šį kartą už to paties "jump" kalniuko užkišama dviem korpusais, bet guminė moto važiuoklė stabdymo pabaigoje vos neišspjauna iš balno... Vėl už trasos ribų.... Vėl kolegos pabėga... Vėl vijimasis.... Ir taip visas lenktynes. Finišas - atvažiuojama už abiejų kolegų iš Lenkijos, bet su puikia nuotaika pasilinksminus trasoje ir minties, jog atsarginis motociklas irgi šiek tiek suvaldomas. Deja, pirmos dienos rato įveikimo laikas taip ir lieka nepagerintas, tačiau bent jau su atsarginiu bemsu neatsiliekama 4 sekundėm rate nuo pagrindinio moto laiko.

Vakare dangus prakiursta tiesiogine žodžio prasme, o to pasekmė ne tai, kad šlapios salygos, bet gerų 20 cm vandnes sluoksnis visoje paddock aikštėje, tame tarpe ir palapinėje. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - Lenkijos sportininkai užkuria šlapią, linksmą vakarėlį, po ranka pirmais pasitaikiusiais daiktais (dviračiais, motoroleriais ar tiesiog nuosavais pilvais) taškydami susikaupusią lietaus jūrą.

Paskutinė motociklizmo diena (sekmadienis) pradedama drėgnu apšilimu lietaus padangomis - motas valdosi pusėtinai, laikas irgi neblogas. Varžybos nusimato tik po keturių valandų, tad nelyjant trasa sparčiai sausėja, o kartu ir mažėja viltis ką nors geresnio nuveikti lenktynių metu. Bet likus valandai iki starto prasideda chaosas - puse trasos nulieja lietus, puse trasos sausa. Visi SBK klasės dalyviai nežino, kokias padangas dėtis. Kadangi akivaizdžiai matosi, kad keli greituminiai trasos posūkiai yra šlapi, užsimaunamos lietaus šliūrės, tikintis, kad jos atlaikys tuos 65 kilometrus. Be to, lietaus padangų naudojimas turi ir kitų privalumų - starto metu nereikia naudoti šildytuvų ir rėmų (beje, pirmose sausose lenktynėse į startą "išleidžia" SSP važiuojanti šveicarė su savo komanda). Drėgnoje trasoje "pasuoja" ir nestartuoja už nugaros pozicijas užėmę sportininkai, išskyrus vieną. Tad visas dėmesys nukreipiamas į priekyje vykstantį veiksmą. Smagu stebėti, kaip po formavimo rato mechanikai keliems sportininkams trasoje keičia galinius ratus iš lietaus į tarpnius, keliems motociklai užvedinėjami išorinių starterių pagalba. Startas. Vėl netipiškai šiam sezonui viskas suveikia sklandžiai ir jau prieš pirmą posūkį prasideda lenkimai. Su lietaus padangomis jausmas komfortabilus, tad posūkiuose pavyksta važiuoti gana agresyviai, tiesa tiesiosiose greičiu kai kuriems nepavyksta prilygti, kaip vėliau paaiškėjo dauguma naudojo "slick", o ne "rain" kuro padavimo žemėlapius (dar viena pamoka). Nepaisant to, lenkimas keičia lenkimą ar "atsilenkimą". Tempas greitėja, bet kartu pradedamos jausti vandens trasoje stygius ir atitinkamai padangų perkaitimas. Apie tai gana aiškiai įspėja vis dažnesni "ožiai" posūkiuose ir išeinant iš posūkių. Galiausiai, motociklas tampa valdomas panašiai kaip baidarė Ūloje. Tenka suletėti ir tausoti padangas. Paskutiniai 4 ratai distancijos važiuojami "ekonominiu" režimu, meldžiantis, kad užtektų gumos. Finišas pasiekiamas sėkmingai, apsilenkus bei į priekį nepraleidus septynių priekyje stovėjusių sportininkų.

Reziumuojant "motociklizmą" Slovakioje, galima sakyti, kad tos dienos buvo ganėtinai sunkios, kaip ir visas prabėgęs sezonas - neišvengta klaidų, technikos gedimų, nepavyko įsivertinti tikrojo pajėgumo važiuojant tiek sausoje, tieks šlapioje trasoje su prie savo vairavimo stiliaus pritaikytu bei sureguliuotu motociklu. Nepaisant to, trasa palikta puikia nuotaika - vien važiavimas 36 Superbike sportininkų tarpe jau duoda neįkainojamą patirtį, per penkias dienas trasoje yra praleistas maksimalus laikas, tačiau "nepagerintas" kritimų per sezoną rezultatas, pagrindinio motociklo "nusprogimas" paliko ne tik  atvirą klausimą dėl galimybių ribos, bet atitinkamai ir daug erdvės fiksuoti geresnį rezultatą kitais metais, prasiplėtė pažįstamų užsienio sportininkų bei teisėjų ratas. Tad belieka laukti kito starto Slovakiaring trasoje kaip ir ateinančio 2015 metų varžybų sezono.